Skaitmenizacijos procesus šalyje spartina pasaulinė pandemija

Skaitmeninė ekonomika Lietuvoje per pastaruosius penkerius metus nuolat augo ir 2019-ųjų pabaigoje sudarė 7,6 proc. visos ekonomikos (ES vidurkis 2017 m. – 10,3 proc.). Šiuo metu Lietuvoje skaitmeninė ekonomika – 5-as didžiausias ekonomikos sektorius pagal pridėtinę vertę. Skaitmeninės ekonomikos srityje labiausiai išsiskiria informacinių technologijų (IT) sektorius, kuris per penkerius metus išaugo 56 proc., o informacinių ryšių technologijų (IRT) specialistų Lietuvoje padaugėjo 17 proc. ir 2019 m. pabaigoje jie sudarė 2,7 proc. visų dirbančių asmenų.

Šalies gebėjimas taikyti skaitmeninius sprendimus svarbus globalėjančiame ir su technologijų pažanga sparčiai į priekį einančiame pasaulyje. Tačiau skaitmenizacijos vaidmuo tapo ypač svarbus ištikus pasaulinei pandemijai ir prireikus atitinkamų valstybių gebėjimų taikyti inovatyvius sprendimus kovai su virusu bei pandemijos padariniais. Lietuva taip pat susiduria su šiais iššūkiais, o krizės akivaizdoje atsiskleidė šalies pajėgumai taikyti naujas priemones įvairiose gyvenimo ir verslo srityse, kurti inovatyvius sprendimus pasaulyje vyraujančioms problemoms spręsti.

40 proc. Lietuvos darbo vietų gali būti skaitmenizuotos – esame lyderiai tarp EBPO narių

Skaitmenizacijos potencialą rodo ne tik spartus skaitmeninės ekonomikos augimas, bet ir tai, kad net 40 proc. darbo vietų Lietuvoje gali būti skaitmenizuotos, – ir tai yra didžiausias procentas tarp EBPO narių. Tokios sąlygos ypač svarbios sprendžiant dėl darbo vietų išsaugojimo karantino laikotarpiu.

Nauji sprendimai ypač aktualūs COVID-19 krizės ir karantino akivaizdoje. Vis daugiau Lietuvos verslų imasi anksčiau neišmėgintos galimybės prekiauti internetu. Verslo skaitmenizavimo tempą ragina didinti ir valstybė – Lietuvos verslo paramos agentūros „Versli Lietuva“ tinklalapyje vienoje vietoje telkiama visa reikalinga informacija, skirta smulkiajam ir vidutiniam verslui, siekiančiam pradėti prekiauti internete, taip pat nuolat atnaujinamas visų el. parduotuvių sąrašas. Ekonomikos ir inovacijų ministerija tam yra numačiusi reikšmingas Europos Sąjungos (ES) investicijas. Siekiant paskatinti pramonės įmones diegti skaitmeninius sprendimus gamyboje, šiuo metu paskelbtas kvietimas pagal ES investicijų priemonę „Pramonės skaitmeninimas LT“.

Asociacijos „Infobalt“ duomenimis, viešajame sektoriuje suskaitmeninta apie 80 procentų teikiamų paslaugų, tačiau jų kokybė esą dažnai nėra gera. Lietuvoje tik kas dešimta įmonė yra suskaitmeninusi savo procesus – tai perpus mažiau nei Europos Sąjungos šalių vidurkis.

Europos skaitmeninė transformacija

„Darbo sąnaudos išaugo 40 procentų, o produktyvumas tik 14 procentų – tai parodo, kad darbo sąnaudos Lietuvoje iš tikrųjų sparčiai brangsta dėl didėjančių atlyginimų, kitų susijusių paslaugų, o pats produktyvumas iš tikrųjų neauga, todėl konkuruojant globalioje rinkoje, tarkime, su Azijos šalimis, kur jau iš tikrųjų gamybos procesas yra visiškai skaitmenizuotas, mes prarandame savo konkurencinį pranašumą“, – sako „Infobalt“ skaitmeninės politikos vadovė Rūta Šatrovaitė-Bulbovienė.

Pasak asociacijos atstovės, panašios tendencijos ir Europos Sąjungoje, todėl kuriami skaitmeninių inovacijų centrai, kurie įmonėms ir viešajam sektoriui padėtų skaitmeninti savo veiklą. Lietuvoje jų veikia trys. Viename jų, Vidurio ir Vakarų Lietuvos regiono konsorciume – 16 universitetų, tyrimų centrų, asociacijų ir verslo įmonių.

„Europos skaitmeninių inovacijos centrų vienas iš pagrindinių tikslų yra įgyvendinti vadinamąją Europos skaitmeninę transformaciją ir Lietuva šioje vietoje dar turi ką nuveikti, ir kur pajudėti, tai kompetencijų laukas platus, pradedant nuo kibernetinio saugumo iki, pavyzdžiui, procesų skaitmeninimo“, – sako Kauno technologijos universiteto dekanas dr. Andrius Vilkauskas.

Planuojama, kad su Lietuvos ir Europos Sąjungos fondų parama konsorciumas padės skaitmeninti savo veiklą daugiau nei pusei tūkstančio mažų ir vidutinių įmonių.

Kai darbo vieta persikelia į namus

Atrodytų, kad į namų aplinką paprasčiausia perkelti biuro darbus. Tačiau per pastarąsias savaites paaiškėjo, kad ne visos kompanijos tam pasiruošusios, nes neturi tam reikalingų nešiojamųjų kompiuterių, galimybių prisijungti prie saugios aplinkos ar atitinkamų programų, nėra apgalvojusios, kaip tinkamai organizuoti nuotolinius susitikimus. Su šia užduotimi lengviau susitvarkė tie verslai, kurie iki šiol naudojo debesų kompiuterijos sprendimus (angl. SaaS). Šiuo atveju programos su visa informacija sukurtos taip, kad būtų pasiekiamos iš bet kur ir bet kokiu metu. Tačiau abiem atvejais išaiškėjo tokių nuotolinių sprendimų ribotumas – niekas nenumatė tokio scenarijaus, kai vienu metu prireikia patenkinti tokį didžiulį nuotolinį prisijungimų skaičių, ypač vaizdo skambučių. Panašu, kad tam nebuvo pasirengusios net pasaulinės technologijų kompanijos, kurios susidūrė su trumpalaikiais savo teikiamų paslaugų sutrikimais. Tad scenarijus, kai visi įmonės darbuotojai vienu metu turi dirbti nuotoliniu būdu, nuo šiol turėtų būti laikomas realybe ir tam reikia atitinkamai pasiruošti.

Skaitmenizacija už biuro ribų

Gamybos įmonėms į namus perkelti žmones yra sudėtingiau. Tačiau ši situacija jas turėtų paskatinti dar labiau atsigręžti į robotizacijos sprendimus, kurie mažina gamybos procesų priklausomybę nuo darbo rankų ir padidina saugumą, nes taip darbuotojai gali išlaikyti didesnį atstumą vieni nuo kitų. Maisto prekių parduotuvėse galima matyti kitą inovaciją, kuri itin praverčia šiuo metu – tai savitarnos kasos. Šiuo atveju jos padeda apsaugoti ir parduotuvių personalą, ir klientus. Dar viena skaitmeninė inovacija, mažinanti viruso paplitimą – tai bekontakčiai atsiskaitymai, kuriais galima pasinaudoti daugybėje šalies parduotuvių. Juos, kaip saugų atsiskaitymo būdą, yra rekomendavusi pati Pasaulio sveikatos organizacija. Jei kuri nors prekybos vieta iki šiol tokio atsiskaitymo būdo klientams dar nesiūlė, dabar tikrai turėtų įvertinti jo pranašumus.