Transporto ir logistikos sektoriaus skaitmenizacija

Tarptautinių krovinių rinka jau po ketverių metų išgyvens didelį pokytį. Šiuo metu praktiškai visi krovinių dokumentai pateikiami popieriuje, tačiau Europos Sąjungos sprendimu, nuo 2024-ųjų rugpjūčio valstybinės institucijos privalės priimti vežėjų teikiamą informaciją skaitmeniniu būdu pagal bendrą formatą, galiosiantį visose ES šalyse, skelbiama pranešime žiniasklaidai.

Tai Lietuvai yra ir didžiulė galimybė, ir atsakomybė. Kaip ES reglamentas dėl elektroninės krovinių vežimo informacijos eFTI reglamentas atrodys praktikoje, kol kas dar nėra patvirtinta – valstybės ES narės gali teikti pasiūlymus dėl jo įgyvendinimo.

Todėl Lietuvos transporto skaitmenizacijos ekspertai atkreipia dėmesį, kad dabar mūsų šaliai yra ypač svarbu įsitraukti į šios tvarkos kūrimą ir gerai išanalizuoti, kokie sprendimai kurtų didžiausią vertę.

 

Kartu ir iššūkis, ir galimybė

„Situacija yra labai palanki ir daug žadanti. Turime Europoje beprecedentinį dėmesį skaitmenizacijai ir Žaliajam kursui. Be to, tas dėmesys pirmą kartą istorijoje yra paremtas didžiulėmis lėšomis iš „Recovery and Resilience“ fondo, – tvirtino Susisiekimo viceministras Gytis Mažeika. – Tai yra rimtas iššūkis, bet kartu su iššūkiu turime ir didelę galimybę. Mes galime ir praktiškai esame pirmieji, kurie kuria elektroninių duomenų apsikeitimo standartą.“

Specialistas atkreipė dėmesį, kad skaitmenizacijos procesus svarbu sukurti taip, kad jie veiktų ne tik šalies viduje, bet jais, kaip gerąja praktika, būtų galima pasidalinti ir su kaimyninėmis valstybėmis.

„Tam, kad užtikrintume sklandų krovinio judėjimą, reikalingas sklandus duomenų judėjimas. Iki šiol jau buvo gana neblogų sprendimų, bet reiktų, kad išliptume iš atskirų institucijų požiūrių ir teisės aktus tvirtintume galvodami ne apie vienos institucijos rėmus, bet apie visos Lietuvos, net viso regiono verslą, nes būtent įmonės šia sistema naudosis“, – akcentavo G. Mažeika.

 

Daug potencialo

Remiantis verslo valdymo konsultacijų bendrovės „McKinsey & Company“ tyrimo duomenimis, panaikindama skaitmeninės ekonomikos atotrūkį nuo Vakarų ir Šiaurės Europos, Lietuva iki 2025-ųjų metų galėtų padidinti savo bendrąjį vidaus produktą (BVP) 8,8 mlrd. eurų arba papildomais 1,5 procentinio punkto per metus.

Tyrimo autorių skaičiavimais, Lietuvos transporto ir logistikos sektorius yra vidutinio skaitmeninimo lygio. Tą patį patvirtina ir „Infobalt“ šiais metais atlikta skaitmeninės ekonomikos apžvalga: tik 2 proc. sektoriaus įmonių yra skaitmenizavusios savo resursus, įskaitant darbuotojų skaitmenines kompetencijas ir technologijų pasitelkimą vystant produktus. Tik 8,3% sektoriaus įmonių savo veikloje naudoja technologijas ir tik 3,9 proc. naudojasi e-komercijos galimybėmis ir siūlo skaitmeninius produktus.

„Atsižvelgiant į tai, kad transporto ir logistikos sektorius Lietuvoje generuoja 13 proc. BVP, o jo skaitmenizacijos lygis yra žemas, augti ir didinti sektoriaus efektyvumą ir kuriamą pridėtinę vertę yra didžiulis potencialas“, – sako Lietuvos informacinių ir ryšių technologijų asociacijos „Infobalt“ skaitmeninės politikos vadovė Rūta Šatrovaitė-Bulbovienė.

 

99 proc. duomenų – popieriuje

Transporto ir logistikos sektoriaus skaitmenizacija svarbi ekonomikai dar ir dėl šiuo metu vykstančios sparčios prekybos skaitmenizacijos ir transformacijos pramonėje. Šių sektorių klientai reikalauja kuo didesnio skaidrumo ir realaus laiko duomenų apie visą tiekimo grandinę. Todėl labiau skaitmenizuota, realaus laiko duomenimis grįsta logistika, padidintų ir Lietuvos prekybos bei pramonės tarptautinį konkurencingumą.

Žemiausias skaitmeninimo lygis šiuo metu yra kelių transporto srityje, kur remiantis ES duomenimis, 99 proc. naudojamų duomenų yra popieriniai.

Situacija pasikeistų, jei valstybinės institucijos imtų rodyti lyderystę šioje srityje. Reikia sukurti teisines ir technines prielaidas, kurios užtikrintų saugų duomenų apsikeitimą tarp viešojo ir privataus sektoriaus. Atitinkamai integruojant ir el. autentifikacijos ir el. parašo sistemas“, – dėsto „Infobalt“ skaitmeninės politikos vadovė R.Šatrovaitė-Bulbovienė.

 

Nepanaudojamos žinios

Europos Komisijos skaičiavimais, duomenų skaitmenizavimas transporto srityje per 20 metų sutaupytų iki 27 mlrd. eurų, o įskaičiavus sutaupytus degalus bei į aplinką neišmestą taršą, būtų sutaupyta dar 74 mlrd. eurų.

Transporto inovacijų asociacijos valdybos pirmininkas Jurgis Adomavičius atkreipė dėmesį, kad skaitmenizuoti krovinio dokumentai išspręs dvi dideles transporto ir logistikos sektoriaus problemas.

Pirma, krovinio kelionė sutrumpės keliomis valandomis ar net para, nes šiuo metu tie patys duomenys, kaip krovinio sudėtis, vikiko registracijos duomenys, vairuotojo vardas, pavardė, sandėlių adresai ir kita yra iš naujo suvedami rankomis ir perspausdinami daugybę kartų, o susirinkti dokumentų vairuotojai priversti važinėti su vilkiku ir kroviniu tarp institucijų.

„Vien Vilniuje penktadieniais muitinės procedūras atlieka daugiau nei 1000 vilkikų. Kiekvienas iš jų nuvažiuoja apie 30 kilometrų vien tik tam, kad susitvarkytų dokumentus. Tai reiškia, kad turime 30 000 be reikalo nuvažiuotų kilometrų, o tai didina spūstis, eismo nelaimių tikimybę ir teršia aplinką“, – aiškino J.Adomavičius.

Antra, skaitmeniniai duomenys leis matyti tikslią krovinių judėjimo statistiką ir pagal tai planuoti pasienio postų darbą, numatyti spūstis, planuoti kelių remontus, aiškiai prognozuoti surenkamus mokesčius ir t.t.

„Pagal dabartinius reikalavimus, kroviniai turi keliauti su spausdintais dokumentais. Jų dublikatus turi saugoti ir krovinio siuntėjas, ir gavėjas, ir vežėjas, ir muitinės tarpininkai. Tai yra tonos popieriaus kasmet, kur yra daugybė vertingų duomenų, bet tie duomenys nėra niekaip apdorojami. Pavyzdžiui, šiuo metu net nežinome, kiek yra krovinių yra paruošta iš Lietuvos į Estiją“, – atkreipė dėmesį ekspertas.

 

DocLogix skaitmenizacijos sprendimai

DocLogix sukaupta patirtis ir realūs sprendimai prisideda prie skaitmenizuotos, realaus laiko duomenimis grįstos logistikos kūrimo.

 

Skaitmenizuotas ir automatizuotas sąskaitų valdymo procesas:

Elektroninių sąskaitų įkėlimas, registravimas, skaitmenizavimas (OCR), derinimas, tvirtinimas ir eksportas į kliento finansų valdymo sistemą.  Sprendimas pasiūlytas bendradarbiaujant su „Konica Minolta“, kuri turi puikų turinio atpažinimo įrankį, kuris leido 100% automatizuoti rankinį sąskaitų įvedimą į sistemą.

 

Automatizuotas įeinančių ir vidinių dokumentų valdymas:

Visi įeinantys, išeinantys ir vidiniai dokumentai registruojami ir įkeliami į „DocLogix“ sistemą. Tai leidžia atsakingiems darbuotojams greitai ir patogiai rasti bet kurį dokumentą tiesiai iš savo kompiuterio.

 

Efektyvesnė sąskaitų ir dokumentų paieška:

Dokumentai ir sąskaitos randamos akimirksniu. Visi įmonės dokumentai pasiekiami per „DocLogix“ sistemą ir prieinami prieigos teisę turintiems vartotojams.

Daugiau apie logistikos sektoriuje įgyvendintus sprendimus skaityti čia

 

Komentarai
Susisiekite su mumis

Norėtumėte sužinoti kaip „DocLogix“ gali padėti Jūsų organizacijai? Susisiekite su mumis, užpildydami žemiau esančią formą.

Siekdami, kad naršymas mūsų interneto puslapiuose būtų kuo patogesnis, naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę „Supratau” Jūs sutinkate su slapukų įrašymu. Daugiau apie slapukus ir kaip jų atsisakyti skaitykite „DocLogix” Privatumo politikoje.