Skaitmeninė transformacija reikalinga ir Baltijos šalių verslo aplinkoje

Pasaulyje paplitęs stereotipas, kad skaitmeninės transformacijos vėliavnešiai yra drąsūs inovatyvių technologijų kūrėjai, taip pat verslo atstovai, kurie mato ir naudojasi galimybėmis. Manoma, kad jie yra bendros skaitmeninės plėtros varomoji jėga, o viešasis sektorius šioje srityje yra šiek tiek nusenęs. Daugelyje pasaulio šalių taip ir yra. Tačiau Baltijos šalyse, ypač Latvijoje, yra priešingai: viešojo sektoriaus skaitmeninimas kasmet įgauna vis didesnį pagreitį, ir yra rimtų priežasčių teigti, kad visas Baltijos regionas jau pasiekė gerų rezultatų skaitmeninant viešąjį sektorių.

Tai matyti ir iš šiais metais Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) paskelbtos 2023 m. skaitmeninio valdymo indekso ataskaitos, kurioje vertinamas valstybių narių gebėjimas naudoti duomenis ir technologijas skaitmeninant viešąjį sektorių, kad viešosios paslaugos taptų prieinamesnės ir patikimesnės visai visuomenei. Tačiau Skaitmeninės ekonomikos ir visuomenės indekso (DESI) ataskaitoje, kurioje vertinamas bendras skaitmeninės ekonomikos ir visuomenės skaitmeninis raštingumas, pateikiamos panašios visų Baltijos valstybių išvados: mažosios ir vidutinės įmonės ne itin uoliai diegia skaitmeninius sprendimus, jau nekalbant apie naujausias ir pažangiausias technologijas, pavyzdžiui, dirbtinio intelekto priemones.

Tarp 33 valstybių narių visos Baltijos šalys yra aukščiau EBPO vidurkio, o Estija net patenka į pirmąjį šešetuką kartu su Korėja, Danija, Jungtine Karalyste, Norvegija ir Australija. Tačiau aukščiausią EBPO įvertinimą Latvija pasiekė pagal kriterijų, kuriuo vertinamas gairių, priemonių, duomenų, infrastruktūros ir programinės įrangos, leidžiančių suderinti procesus ar paslaugas visame viešajame sektoriuje, prieinamumas, – 8 vietą. Pagal šį kriterijų taip pat buvo vertinami skaitmeninės tapatybės sprendimai, kurie praėjusiais metais buvo vieni svarbiausių – elektroninė asmens tapatybės kortelė, arba eID, buvo laikoma prioritetu kaip asmens tapatybę patvirtinantis dokumentas kiekvienam 15 metų ir vyresniam asmeniui. Tai nacionalinė elektroninės atpažinties priemonė, techniškai atitinkanti naujausius technologinius ir aukščiausius saugumo reikalavimus, taip pat turinti virtualų sprendimą – eParaksts mobile.

Aukščiausias Lietuvos rezultatas – 9 vieta pagal šį lyginamąjį kriterijų, pagal kurį vertinamos šalies pastangos kurti bendrus mechanizmus, leidžiančius valdžios institucijoms nuosekliai ir strategiškai naudoti skaitmenines priemones ir duomenis, gerinant procesus ir paslaugas. Pagal atvirumo vertinimo kriterijų, kuris apima ne tik atvirų duomenų atskleidimą, bet ir pastangas skatinti technologijų ir duomenų naudojimą bendraujant ir bendradarbiaujant su įvairiomis suinteresuotosiomis šalimis, Latvija užima 9 vietą, Estija – 10 vietą, o Lietuva jai lipa ant kulnų – 12 vietoje. Tai puikiai iliustruoja, kad į viešojo administravimo skaitmeninę transformaciją regione žiūrima rimtai ir daug dirbama, kad nė viena regiono šalis nebūtų skaitmeninio valdymo indekso apačioje. Tai pagirtina ir turėtų būti tęsiama. Tačiau kodėl negalime pasigirti dideliu skaitmeniniu proveržiu privačiajame sektoriuje?

Baltijos šalyse pastebima bendra skaitmeninės transformacijos tendencija: mažųjų ir vidutinių įmonių grupė yra labiausiai linkusi delsti imtis veiksmų šia kryptimi. Didžiausia problema ta, kad šios įmonės vis dar nesinaudoja pagrindinėmis skaitmeninėmis paslaugomis, ypač Latvijoje ir Estijoje. Skaitmeninimas apima daugelį pagrindinių sričių, įskaitant popierinių dokumentų keitimą skaitmeniniais ir laiškų keitimą elektroniniais laiškais, tačiau šiais laikais tai atrodo taip savaime suprantama, kad net nekyla mintis jų vadinti skaitmeninimo žingsniais. Šiuolaikiniais pagrindiniais skaitmeninimo procesais būtų galima laikyti šiuos:

• Mobiliosios technologijos – išmaniųjų telefonų, planšetinių kompiuterių ir kitų mobiliųjų įrenginių naudojimas, kad būtų lengviau valdyti verslą, pardavimus ar klientų aptarnavimą.
• Procesų automatizavimas – technologijų naudojimas įprastinėms užduotims automatizuoti, įskaitant dokumentų valdymo sprendimus, kad darbuotojai galėtų sutelkti dėmesį į kūrybiškesnes ir sudėtingesnes užduotis.
• Skaitmeninė analitika – įmonėje surinktų duomenų naudojimas siekiant geriau aptarnauti klientus, suprasti bendrą rinką, taip pat verslo procesus.

Visa tai būtų tik pagrindiniai skaitmeninimo žingsniai, kad verslas taptų modernesnis ir efektyvesnis. Žinoma, jų įgyvendinimas reiškia nedideles ir vidutines investicijas ir reikalauja tam tikro skaitmeninio raštingumo lygio. Jo trūkumas ir baimė prarasti ir taip svarbius išteklius tikriausiai yra veiksniai, trukdantys priimti sprendimus investuoti į skaitmeninę transformaciją. Verslininkams trūksta pasitikėjimo, kad konkretūs sprendimai ar produktai iš tiesų veiks ir atsipirks. Ir net jei yra susidomėjimas, gali trūkti paramos mechanizmų.

Gera žinia ta, kad Europa ne tik vertina mūsų skaitmeninį valdymą ir skaitmeninę ekonomiką, taip pat visuomenės raštingumą naudojantis skaitmeninėmis priemonėmis ir paslaugomis, bet ir rengia kasmetinę visos Europos paramos ir švietimo kampaniją – „All Digital Week“ (vert. Visos skaitmenos savaitė) Latvijoje. Jos tikslas – skatinti skaitmeninį raštingumą viešajame ir privačiajame sektoriuose, taip pat individualiu lygmeniu. Tačiau mes, verslo atstovai, taip pat turime ieškoti būdų, kaip paskatinti vietos įmones apsvarstyti skaitmeninės transformacijos poreikį, nes tai gerokai padidina jų ilgalaikį pelną ir leidžia greičiau ir veiksmingiau plėsti savo rinkos dalį. Skaitmeninių sprendimų diegimas taip pat supaprastina kasdienes verslo išlaidas.

Kodėl tai svarbu? Konkurencingas verslas ekonomiškai stiprina regioną, o tai labai svarbu šiandieninėje aplinkoje. Skatinant vietos įmonių skaitmeninę transformaciją, atsiveria daugiau galimybių pritraukti užsienio investicijų. Turime pasirinkti skaitmeninės plėtros kryptį, kad ne tik viešasis, bet ir privatusis sektorius artimiausiais metais būtų aukštesnis už bendrą vidurkį.

Originalus straipsnis: Digitālā transformācija nepieciešama arī Baltijas biznesa vidē / Diena